Komunikacija su valstybinėmis institucijomis

Cheminių medžiagų kontrolė būtina dėl jų keliamos rizikos žmogaus sveikatai, aplinkai ir turtui. Kad rizika būtų sumažinta iki priimtino lygio, įmonėse būtina įdiegti rizikos valdymo elementus. Valstybinės institucijos yra šio proceso dalis ir yra atsakingos už šių reikalavimų įgyvendinimą, bei įvairių apribojimų ir draudimų kūrimą, siekiant suvaldyti itin didelę riziką.

Kad tokia sistema funkcionuotų, įmonės turi komunikuoti su valstybinėmis institucijomis. Tai jos gali padaryti rengdamos reikalingas ataskaitas, pasirūpindamos reikiamais leidimais ir licencijomis:

  1. Cheminių medžiagų registracija, teikiant ECHA dokumentų rinkinius.

Tikslas – užtikrinti, kad gamintojai ar importuotojai rinktų bei teiktų informaciją apie medžiagas ir naudotų šią informaciją nustatydami rizikos lygį, taip pat kurdami ir rekomenduodami tinkamas rizikos valdymo priemones.

Tai svarbu įmonėms, kurios gamina ar importuoja daugiau nei 1 toną cheminių medžiagų (grynų, mišiniuose ar, tam tikrais atvejais, gaminiuose) per metus.

  1. Gaminamų ar importuojamų cheminių medžiagų įtraukimas į klasifikacijos ir ženklinimo inventorių.

Tikslas – teikti lengvai prieinamą ir skaidrią informaciją bei skatinti vienodą cheminių medžiagų klasifikaciją.

Tai svarbu įmonėms, kurios gamina bei importuoja chemines medžiagas:

  • registruotinas pagal REACH reglamentą,
  • klasifikuojamas pavojingomis nepriklausomai nuo jų kiekio,

arba, tam tikrais atvejais, importuojančioms medžiagas mišiniuose ar gaminiuose.

  1. Autorizacijos objektai:
  1. REACH reglamento priede XIV https://www.echa.europa.eu/applying-for-authorisation arba
  2. Labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (kandidatiniame) sąraše https://www.echa.europa.eu/candidate-list-obligations.

Tikslas – visiškas labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų pakeitimas. Tai svarbu įmonėms, kurios į rinką tiekia medžiagas, įtrauktas į minėtus sąrašus.

  1. Augalų apsaugos produktų tiekimas į rinką.

  2. Biocidinių produktų tiekimas į rinką.

  3. Informacijos teikimas nacionalinėms duomenų bazėms.

Įvairios valstybinės inspekcijos (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai) yra atsakingos už šių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą.