2017 08 02 Europos Komisija neseniai išleido naujausią apklausą apie cheminių medžiagų saugumą. Apklausos rezultatai buvo išleisti birželio mėnesį. Ji analizuoja supratimą ir informuotumą apie chemines medžiagas, požiūrį į šių medžiagų saugumą ir tai, kas už šią sritį turėtų būti atsakingas. Apklausa atlikta 28 skirtingose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Kiekvienoje šalyje apklausta maždaug po 1000 respondentų.
Vienas svarbiausių reguliavimo mechanizmų, apimančių chemines medžiagas, Europos Sąjungoje yra REACH reglamentas. Šis reglamentas didžiulę atsakomybę suteikia industrijai, susijusiai su cheminėmis medžiagomis, o taip pad didelį dėmesį telkia ir į viešą informacijos skleidimą. Projektas „LIFE fit for REACH“, vykstantis visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – koncentruojasi į pavojingų cheminių medžiagų mažinimą taršos šaltiniuose – mažose ir vidutinėse pramonės įmonėse. Tačiau vieša informacija ir gyventojų suvokimas apie chemines medžiagas yra lygiai taip pat svarbūs pokyčių procese.
Daugiau informuoti – mažiau susirūpinę
Vienas pagrindinių atliktos apklausos rezultatų – didžioji dalis ES gyventojų yra susirūpinę dėl potencialių cheminių medžiagų keliamų pavojų. 65 proc. sako, jog yra bent kažkiek susirūpinę. Lietuvos gyventojai yra tarp labiausiai susirūpinusių (78 proc.). Nedaug atsilieka ir kaimynai latviai (76 proc.).
Apklausa parodė, jog mažiau nei pusė gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie potencialius pavojus produktuose, kuriuose yra cheminių medžiagų. Apklausos rezultatai taip pat sufleruoja, jog labiau informuoti žmonės yra linkę būti mažiau susirūpinę.
Žmonės nepasitiki valdžios institucijomis
„Eurobarometro“ apklausa parodė, jog žmonės pagrindiniu informacijos šaltiniu apie chemines medžiagas laiko produktų etiketes (70 proc.) ir žiniasklaidos priemones (53 proc.). Tai rodo, jog žiniasklaidos priemonės turėtų labiau įsitraukti į informavimo apie cheminių medžiagų keliamus pavojus procesą.
Apklausa parodė, jog lietuviams labiausiai patikimas šaltinis yra būtent žiniasklaidos priemonės. Tačiau mūsų šalies žmonės taip pat labai pasitiki informacija, kurią jiems pateikia šeimos nariai, draugai ar giminės.
Tyrimas taip pat parodė, jog visose šalyse mažiausiai patikimas informacijos apie cheminių medžiagų keliamus pavojus šaltinis yra valdžios institucijos.
Rezultatai taip pat parodė, kad ES gyventojai labiau pasitiki produktais, pagamintais būtent ES šalyse, nei importuotais iš kitų šalių. Baltijos šalių gyventojai, tarp jų ir lietuviai, yra mažiau patiklūs ir dažniau turi abejonių dėl bet kurių produktų.
Kadangi gyventojai yra susirūpinę dėl cheminių medžiagų saugumo, jie taip pat mano, jog saugumo lygio reguliavimas turėtų būti keliamas. Taip galvoja pusė apklaustųjų. Tiesa, apie pusė apklaustųjų galvoja, jog saugumo lygis jau yra šiek tiek pakilęs per pastaruosius 10-15 metų.
Apklausoje dalyvavę žmonės nėra tikri, kas turėtų būti atsakingas už reguliavimo mechanizmo įgyvendinimą. Dauguma galvoja, jog tai turėtų būti daroma bendromis jėgomis, tiek ES institucijų, tiek vietinės valdžios įstaigų, tiek gamintojų ir pan.
Ne visos piktogramos lengvai atpažįstamos
Apklausoje dalyvavę europiečiai taip pat buvo klausinėjami apie ant produktų esančias pavojaus piktogramas. Apklaustiesiems piktogramos taip pat buvo rodomos ir klausiama apie jų reikšmę.
Pasirodo, jog labiausiai atpažįstama piktograma yra degumą žyminti piktograma. Tuo metu vos 20 proc. gyventojų teigė, jog prieš tai yra matę pavojingų cheminių medžiagų įkvėpimo pavojų žymintį ženklą. Didžioji dauguma tikino, jog yra anksčiau matę šauktuku pažymėtą piktogramą, tačiau vos 17 proc. galėjo įvardinti tikrąją jos reikšmę.
Lietuva, Latvija ir Estija šioje srityje pasirodė žemiau vidurkio. Tik 11-12 proc. gyventojų teigė, jog atpažįsta visas keturias piktogramas. Žvelgiant plačiau, geriausiai piktogramas atpažįsta šiauriau gyvenantys europiečiai.
Pasak apklausos, po to, kai pastebi pavojaus piktogramas, dauguma (76 proc.) yra linkę perskaityti saugumo instrukcijas, tačiau tik 19 proc. į šias instrukcijas gilinasi labiau, siekdami surasti daugiau naudingos informacijos kituose šaltiniuose.
Parengta pagal: Special Eurobarometer 456 Report. Chemical safety.