padedaįmonėms užtikrinti efektyvų cheminių medžiagų valdymą ir įgyvendinti pavojingų medžiagų pakeitimą

FFR2 interviu Lietuvoje: kiek pažengęs pavojingų medžiagų valdymas atliekų perdirbimo sektoriuje?

18.02.2026

LIFE FitforREACH-2 projekto metu atlikti interviu su atliekų perdirbimo ir tvarkymo įmonėmis padėjo iš arčiau pažvelgti, kaip sektoriui sekasi valdyti pavojingas chemines medžiagas. Pagrindinis tikslas – įvertinti įmonių galimybes geriau atskirti pavojingas medžiagas, didinti švaresnių antrinių žaliavų kiekį ir užtikrinti atitiktį cheminių medžiagų teisės aktams, įskaitant POP reglamentą.

Tyrimas vyko keturiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Analizuota, kaip  identifikuojamos pavojingos medžiagos atliekose ir gaminiuose, kaip užtikrinamas jų atskyrimas ir kokios praktikos taikomos siekiant kokybiško perdirbimo. Toliau – pagrindinės įžvalgos iš Lietuvos.

Skirtingos veiklos – bendras tikslas

Kalbintos Lietuvos įmonės veikia įvairiose atliekų tvarkymo grandyse: perdirba elektros ir elektronikos atliekas, ličio jonų baterijas, rūšiuoja plastiką, metalus, popierių, tvarko komunalines atliekas ar perdirba plastiką ir gamina naujus gaminius.

Nors veiklos skirtingos, visų jų tikslas tas pats – užtikrinti, kad į perdirbimą patektų kuo švaresni medžiagų srautai.

Kaip tvarkomuose atliekų srautuose yra identifikuojamos pavojingos medžiagos?

Dauguma įmonių taiko gana panašias praktikas. Pirmoji kontrolės linija – rankinis rūšiavimas ir vizualinė patikra. Tikrinami lydintys dokumentai, keliami reikalavimai tiekėjams, pavojingos frakcijos atskiriamos dar prieš apdorojimą.

Kai kur pasitelkiamos ir technologijos – radiacijos ar lakiųjų organinių junginių detektoriai, atliekami laboratoriniai tyrimai. Pavyzdžiui, plastikuose gali būti tiriami brominti antipirenai, o alyvose ar polimeruose – kiti pavojingi teršalai.

Kur kyla daugiausia iššūkių?

Interviu parodė, kad didžiausia problema – identifikavimas. Pavojingos medžiagos ne visada aiškiai paženklintos, o mišriuose atliekų srautuose jas aptikti sudėtinga. Dėl to nemaža dalis kontrolės vis dar remiasi darbuotojų patirtimi ir vizualiniu vertinimu.

Kitas svarbus aspektas – laboratoriniai tyrimai. Nors dalis įmonių bendradarbiauja su mokslo institucijomis ar turi vidines laboratorijas, Lietuvoje vis dar trūksta akredituotų laboratorijų išsamiems atliekų sudėties tyrimams. Tyrimai užsienyje galimi, bet brangūs, todėl atliekami ribotai.

Kodėl tai svarbu?

Pavojingų medžiagų buvimas tiesiogiai veikia antrinių žaliavų kokybę. Kuo švaresnės medžiagos, tuo daugiau jų panaudojimo galimybių ir didesnė ekonominė vertė. Tai svarbu ne tik aplinkosauginiu, bet ir verslo požiūriu.

Ką esame numatę LIFE FitforREACH-2 projekte?

Interviu rezultatai taps pagrindu tolimesnėms projekto veikloms: bus rengiamos praktinės gairės, organizuojami mokymai, skatinami žinių mainai tarp šalių partnerių. Tikslas – padėti sektoriui dar efektyviau valdyti pavojingas medžiagas ir stiprinti aukštos kokybės perdirbimą.