Teisės aktai

Sutrumpi- nimas	Pavadinimas	Pagrindiniai reikalavimai dėl pavojingų medžiagų
REACH	Reglamentas Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų	Didelį susirūpinimą keliančias medžiagas bus galima naudoti tik jas autorizavus tam tikram naudojimo būdui (XIV priedas); Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą rasite čia; Taip pat yra ribojamos daugelio medžiagų naudojimo sritys ar mastai (XVII priedas). Įvairių rūšių apribojimai taikomi medžiagoms, kurios yra patvarios, toksiškos, bioakumuliatyvios, ardančios endokrinę sistemą, galinčios sukelti vėžį arba genetinius pakitimus.
CLP	Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo	Pasaulinė suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (GHS) pagal Jungtinių Tautų (JT) kriterijus. Reglamentas nustato įpareigojimą įmonėms (importuotojoms bei gamintojoms) identifikuoti medžiagų chemines, fizikines, toksikologines ir eko-toksikologines savybes ir pačioms klasifikuoti turimas chemines medžiagas ir mišinius bei pranešti apie klasifikaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).
CLP (LT)	Rekomendacijos dėl reglamento (EB) Nr. 1271/2008 dėl medžiagų ir mišinių klaisifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP)	Šiuo dokumentu siekiama padėti naudotojams vykdyti įsipareigojimus pagal CLP reglamentą. Vis dėlto naudotojams primename, kad vienintelis autentiškas teisės šaltinis yra CLP reglamentas. Šiame dokumente pateikiama informacija nelaikytina teisine konsultacija. Atsakomybė už jos naudojimą tenka tik jos naudotojui. Europos cheminių medžiagų agentūra neatsako už šiame dokumente pateiktos informacijos naudojimą. Atsakomybės apribojimas: šis dokumentas - tai Europos cheminių medžiagų agentūros parengtų gairių vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Esant skirtumams tarp versijų kitomis kalbomis, turi būti remiamasi angliškąja versija (neoficialus vertimas, v2017.10).
BVPD	Europos Parlamento ir Tarybos bendroji vandens politikos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (naudojimą ir apsaugą).	Pateikiamas 45 prioritetinių ir prioritetinių pavojingų medžiagų ir medžiagų grupių sąrašas (atnaujintą sąrašą rasite direktyvos 2013/39/ES I priede); direktyva reikalauja, kad ES valstybės narės iki 2027 m. pasiektų gerą visų paviršinio ir požeminio vandens telkinių būklę. 2008/105/EB III priede taip pat pateikiamas galimų prioritetinių ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas. BVPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausi su cheminėmis medžiagomis susiję teisės aktai: aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236, dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo ir 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71, dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo.
JSPD	Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB	Jūrų strategijos pagrindų direktyva nustato bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius. 2 iš 11 kokybinių deskriptorių yra susiję su tarša (tarp jų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis). JSPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-500, dėl jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.
WEEE	Direktyva 2012/19/ES (nauja redakcija) dėl elektrinių ir elektroninių atliekų. (sena redakcija 2002/96/EB).	Reikalauja tinkamo produkto dizaino, kad būtų vengiama pavojingų medžiagų naudojimo ir pavojingų atliekų susidarymo.
RoHS	Direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. (Sena redakcija 2002/95/EB).	Riboja kai kurių specifinių medžiagų naudojimą elektros ir elektroninėje įrangoje, t.y. švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas, polibrominti bifenilai (PBB), polibrominti difenilo eteriai (PBDE) ir kai kurie ftalatai.
Helsinkio konvencija ir BJVP	Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir Baltijos jūros veiksmų planas	Veiksmų planas apima chemines medžiagas ir medžiagų grupes, kurios daro didelį poveikį Baltijos jūrai. Baltijos jūros tarša šiomis medžiagomis turi būti ženkliai sumažinta, o tai gali reikšti šių medžiagų naudojimo apribojimus.
Stokholmo konvencija	Stokholmo konvencija dėl patvarių organinių teršalų (POT)	Išvardintos 39 medžiagos ar medžiagų grupės, kurių gamyba ir naudojimas turi būti nutrauktas (30 medžiagų) arba ribojamas (2 medžiagos), arba imtasi priemonių netyčinei gamybai sumažinti (7 medžiagos).
TIPK	Direktyva 2008/1/EB dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės. TIPK po peržiūros įtrauktą į naują 2010/75/ES - pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą.	Reikalauja, kad pramonės įmonės įvertintų kai kurių teršalų išmetimus (II priedas) ir numato ribinių verčių išmetimams nustatymą. Nauja redakcija praplečia TIPK direktyvos apimtis. TIPK ir PIT nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-528, dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo.

Nacionaliniai teisės aktai

Pavadinimas	Teisės aktas	Trumpas aprašymas
Chemines medžiagas reglamentuojantys teisės aktai (bendrieji)
Cheminių medžiagų ir mišinių įstatymas	Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1641
Duomenys ir informacija apie chemines medžiagas ir mišinius	Dėl Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir profesionaliai naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo LR aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. D1-462	Šis teisės aktas skirtas informuoti gamintojus, importuotojus, tolesnius naudotojus, įskaitant cheminių mišinių ruošėjus, platintojus, kokią informaciją reikia pateikti į Aplinkosauginės informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą "(toliau - IS "AIVIKS")."
Cheminių medžiagų ir mišinių sąrašas	Dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo LR aplinkos ministro įsakymas, 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-360	Šiame teisės akte pateikiama informacija apie tai, kokios cheminės medžiagos ir mišiniai turi būti įtraukti į cheminių medžiagų apskaitą. Jame taip pat nurodoma, kokią informaciją privalome įtraukti į cheminių medžiagų apskaitą.
Su konkrečiomis medžiagomis susiję teisės aktai
Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimo tvarka	Dėl Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. D1-12	Šiuo teisės aktu siekiama informuoti gamintojus, importuotojus, eksportuotojus, naudotojus ir šalintojus, kokią informaciją apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (F-dujos) ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas (OAM) jie privalo pateikti į „Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (toliau - IS "AIVIKS")."
Nuodingų medžiagų įstatymas	Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymas 2016 m. lapkričio 3 d. Nr. XII-2727	Šiame teisės akte pateikiama informacija apie veiklos vykdymo sąlygas dirbant su nuodingomis cheminėmis medžiagomis.
Įstatymas dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)	Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymas 2021 m. balandžio 15 d. Nr. XIV-255	Šis įstatymas nustato teisėtos veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), vykdymo sąlygas, subjektų pareigas, šios veiklos kontrolės ir stebėsenos teisinius pagrindus, taip pat veiklos, susijusios su į oficialųjį sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, kontrolės ir stebėsenos teisinius pagrindus bei subjektų pareigas.
Produktus reglamentuojantys teisės aktai teisės aktai (mišinius)
Biocidiniai produktai (autorizacija ir registracija)	Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr.421	Nustato biocidinių produktų autorizacijos reikalavimus ir sąlygas, biocidinio produkto dokumentų rinkinio sudarymo reikalavimus ir paraiškų vertinimo principus, biocidinio produkto autorizacijos liudijimų turinį ir galiojimo laiką, autorizacijos duomenų tvarkymą.
Augalų apsaugos produktai	LR augalų apsaugos įstatymas 1995 m. spalio 19 d. Nr. I-1069	Šis teisės aktas skirtas augalų priežiūrai skirtų cheminių medžiagų reglamentavimui. Teisės aktuose kalbama apie tokių medžiagų registravimą, leidimus platinti, platinimą ir nuobaudas už teisės aktų nesilaikymą.
Produktus reglamentuojantys teisės aktai (gaminius)
Su maistu besiliečiančios medžiagos	Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 "Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai" LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas. 2011 m. gegužės 2 d. Nr. V-417	Teisės aktuose nustatyti konkretūs reikalavimai atitinkamoms medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu. skirtingos ribinės vertės ir taisyklės, pagal kurias nustatomos medžiagų išsiskyrimas ir išsiskyrimo lygiai.
Pavojingos medžiagos elektros ir elektroninėje įrangoje	Dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymas Nr.4-459	Teisės aktai, ribojantys tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų naudojimą elektros ir elektroninėje įrangoje.
Žaislų sauga	Dėl žaislų saugos techninio reglamento patvirtinimo. LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr.4-174
Su įrengimu ir atliekomis susiję teisės aktai
Nelaimingi atsitikimai pramonėje	Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo LR Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966	Šiuo teisės aktu siekiama pasirengti nelaimingiems atsitikimams darbe ir spręsti susidariusią padėtį. Jame taip pat aprašomi nelaimingų atsitikimų tyrimo reikalavimai. Teisės akte pateikiamas pavojingų medžiagų sąrašas ir kriterijai, pagal kuriuos medžiagos priskiriamos pavojingoms.
Lakiųjų organinių junginių emisijos	Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 620	Šis teisės aktas skirtas informuoti apie įrenginių, kuriuose naudojami organiniai tirpikliai, registracijos procedūras, atsižvelgiant į veiklos rūšį. Taip pat ribojamas lakiųjų organinių junginių išmetimas.
Darbuotojų sauga
Higienos norma 23:2011 dėl profesinių ribinių verčių	Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 "Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai" patvirtinimo LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas. 2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-824/A1-389	Šiame teisės akte nustatytos profesinio poveikio ribinės vertės, skaičiavimo metodikos, stebėsenos ir bendrieji cheminių medžiagų poveikio vertinimo reikalavimai.
Darbuotojų apsauga nuo cheminių medžiagų ir kancerogenų bei mutagenų darbe	Dėl darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas. 2001 m. liepos 24 d. Nr. 97/406	Teisės akto tikslas - apsaugoti darbuotojus nuo cheminių veiksnių darbe. Įstatyme nustatytos darbdavio pareigos apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, kylančios ar galinčios kilti dėl cheminių veiksnių poveikio darbo vietoje arba dėl veiklos, susijusios su cheminiais veiksniais.