Išteklių naudojimo efektyvumas reiškia ribotų Žemės išteklių naudojimą tvariu būdu, kartu kuo labiau mažinant poveikį aplinkai. Išteklių naudojimo efektyvumas apima, pavyzdžiui, pakartotinę gamybą, remontą, priežiūrą, perdirbimą ir ekologinį projektavimą.
Išteklių naudojimo efektyvumas
Efektyvus išteklių naudojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių įmonių konkurencingumą. Tai itin aktualu gamybos sektoriuje, kur žaliavų sąnaudos sudaro apie 40 % gamybos išlaidų, o įtraukus energiją ir vandenį, šis skaičius išauga iki beveik 50 %. Todėl mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), gerindamos išteklių naudojimo efektyvumą, turi didelį potencialą sumažinti sąnaudas, padidinti našumą ir sumažinti poveikį aplinkai.
Žiedinė ekonomika padeda to pasiekti, užtikrindama, kad medžiagos, komponentai ir gaminiai būtų naudojami kuo ilgiau. Šį požiūrį stiprina kelios ES strategijos ir teisiniai dokumentai, tokie kaip Europos žaliasis kursas, ES pramonės strategija, Atliekų pagrindų direktyva, Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentas ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2023/1791). Visi šie dokumentai skatina efektyvesnį išteklių naudojimą, atliekų mažinimą ir saugesnį cheminių medžiagų valdymą.
Pagrindiniai išteklius tausojančios žiedinės ekonomikos principai yra šie:
- Tvaresnis gamtinių išteklių valdymas – didesnės vertės kūrimas sunaudojant mažiau medžiagų;
- Įmonių ir vartotojų įtraukimas į aplinkai draugiškos praktikos taikymą;
- "Teršėjas moka" principo taikymas siekiant mažinti aplinkos ir cheminių medžiagų keliamas rizikas;
- Laipsniškas subsidijų, skatinančių taršą ar perteklinį išteklių naudojimą, atsisakymas;
- Žaliųjų ir inovatyvių viešųjų pirkimų skatinimas;
- Ekologinio projektavimo ir ekoinovacijų, įskaitant saugesnių medžiagų pasirinkimą ir ilgesnį gaminių tarnavimo laiką, skatinimas.
Ką įmonė gali daryti, kad efektyviau naudotų išteklius?
Taupyti: Mažinkite išteklių naudojimą, kai tik įmanoma – įskaitant energiją, vandenį ir chemines medžiagas. Taikykite viso gyvavimo ciklo vertinimo principus ir stebėkite įeinančius bei išeinančius srautus, kad nustatytumėte galimus taupymo būdus.
Perdirbti ir pakartotinai naudoti: grąžinti medžiagas ir komponentus atgal į gamybą jas perdirbant arba remontuojant. Užtikrinti, kad pakartotinai naudojamos dalys neturėtų pavojingų cheminių medžiagų.
Integruoti saugias antrines žaliavas: naudoti perdirbtas ar antrines žaliavas, jei jos yra saugios. Būtina atsargiai vertinti medžiagas, kurios gali turėti pavojingų cheminių medžiagų pvz., vengti naudoti perdirbtą plastiką iš elektroninių atliekų vaikų žaisluose dėl galimų bromintų antipirenų.
Optimizuoti gamybą: įvertinti ir optimizuoti cheminių medžiagų bei kitų išteklių naudojimą. Nustatykite, kur galima sumažinti jų kiekį — pirmosios grandies darbuotojai dažnai turi vertingų įžvalgų apie neefektyvius ar išteklius švaistančius procesus.
Investuoti į ekologinį projektavimą: Kurkite gaminius atsižvelgdami į saugesnių cheminių medžiagų naudojimą, užtikrindami, kad šios medžiagos nepaverstų perdirbimo proceso itin energijai imliu arba visiškai neužkirstų kelio perdirbimui.
Pagerinti energijos vartojimo efektyvumą: Atnaujinkite energiją taupančias mašinas, apšvietimo bei šildymo/vėsinimo sistemas. Jei įmanoma, apsvarstykite atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
Pakeitimas siekiant išteklių naudojimo efektyvumo: Išnagrinėkite ryšį tarp naudojamų cheminių medžiagų ir energijos suvartojimo. Apsvarstykite galimybę pakeisti medžiagas, kurių gamyba ar naudojimas reikalauja daug energijos.
Daugiau apie išteklių efektyvumą ir žiedinę ekonomiką:
Europos Komisija
Europos Išteklių efektyvumo veiksmų planas.
ES veiksmų planas dėl žiedinės ekonomikos