Pavojingų cheminių medžiagų pakeitimas

Pavojingų cheminių medžiagų pakeitimas gali būti apibrėžiamas kaip: „Pavojingų cheminių medžiagų produktuose ar procesuose pakeitimas ar sumažinimas, pasitelkiant mažiau pavojingas arba nepavojingas medžiagas, arba lygiavertės funkcijos pasiekimas taikant technologines ar organizacines priemones.“ (Lissner and Lohse, 2003). Svarbiausias pakeitimo aspektas - tai cheminė arba techninė funkcija, kuri reiškia medžiagos atliekamą funkciją medžiagoje, produkte ar procese. Medžiagos funkcijos apibrėžimas konkrečioje taikymo srityje dažniausiai palengvina tinkamų alternatyvų nustatymą. 

Yra daugybė priežasčių, kodėl pavojingos medžiagos yra pakeičiamos, pavyzdžiui:

• Medžiagos naudojimas yra apribotas arba uždraustas pagal REACH reglamentą ar nacionalinius teisės aktus;
• Klientai, galutiniai naudotojai ar rinka (pvz., žalieji viešieji pirkimai) reikalauja pašalinti konkrečias medžiagas;
• Tiekėjai nutraukia medžiagos arba mišinio gamybą/importą;
• Medžiagai pagal REACH reglamentą reikalingas leidimas, o įmonė nenori teikti paraiškos arba prisiimti su tuo susijusių išlaidų.
• Įprastų cheminių mišinių sudėties keitimo ar perprojektavimo darbų metu paaiškėja, kad pavojingos medžiagos pakeitimas suteikia ekonominių, techninių ar kokybinių pranašumų.
• Įmonė siekia pagerinti aplinkosauginius ar darbuotojų saugos ir sveikatos veiklą (pvz., įgyvendinant ISO 14001 ar EMAS);
• Įmonė nusprendžia pagerinti (kai kurių) savo produktų aplinkosauginę kokybę, pavyzdžiui, siekdama atitikti ekologinio ženklo reikalavimus.

Pakeitimas ne visada yra tiesioginis. Alternatyvos gali apimti vienos ar kelių mažiau pavojingų medžiagų naudojimą, gamybos procesų pakeitimus, produkto perprojektavimą arba organizacinių ar apsaugos priemonių taikymą. Kiekvienos parinkties tinkamumas priklauso nuo konkretaus medžiagos naudojimo ir funkcijos.

Kodėl pavojingos medžiagos turėtų būti pakeičiamos?

Priklausomai nuo situacijos, pavojingų medžiagų pakeitimas gali suteikti įvairių privalumų, tokių kaip:

• Sumažėjusios išlaidos pavojingų atliekų tvarkymui;
• Sumažėjusios išlaidos dėl darbuotojų saugos priemonių, aplinkosaugos rizikos valdymo ir emisijų;
• Mažesnė nelaimingų atsitikimų ir saugos problemų rizika įmonėje;
• Pagerinta produkto kokybė aplinkosaugos ir poveikio sveikatai požiūriu;
• Sustiprintas konkurencingumas dėl „žalesnių“ sprendimų;
• Atitikties galiojantiems ir numatomiems teisės aktų reikalavimams užtikrinimas bei dokumentacijos, ataskaitų teikimo ir (arba) stebėsenos reikalavimų supaprastinimas valdžios institucijoms;
• Pakeitimas gali nulemti inovacijas, resursų naudojimo efektyvumą ir suderinamumą su žiedinės ekonomikos principais.

Kurias pavojingas medžiagas reikia keisti pirmiausia?

Pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas ypač didelį susirūpinimą keliančioms medžiagoms (SVHC), nurodytoms REACH 57 straipsnyje. Šios medžiagos laikomos keliančiomis nepriimtiną pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai ir gali apimti:

• Kancerogeninės, mutageninės ir toksiškos reprodukcijai (CMR, 1A/1B kategorijos)
• Patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos medžiagos (PBT) arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos (vPvB)
• Kitos itin pavojingos medžiagos - endokrininę sistemą ardančios, kvėpavimo takus jautrinančios, neurotoksinės.

Kaip išsiaiškinti, ar jūsų įmonėje yra cheminių medžiagų, kurias reikia pakeisti?

Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos, kurias prioritetine tvarka nustato teisės aktai, yra įtrauktos į vadinamąjį REACH kandidatinį sąrašą. Šių medžiagų pakeitimas yra rekomenduojamas pirmasis žingsnis, taip pat todėl, kad jos gali tapti leidimų reikalaujančiomis medžiagomis ir turi būti identifikuojamos, jei jų koncentracija gaminiuose viršija nustatytą ribą. Palyginkite įmonėje naudojamų medžiagų CAS/EB numerius su tais, kurie nurodyti leidimų kandidatų sąraše. 

Antrame etape nustatykite kitas pavojingas medžiagas, tikrindami pavojingumo piktogramas ir H-teiginius etiketėje arba saugos duomenų lape (SDS): 

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pavojingumo frazes, tokias kaip H330, H340, H350, H360, H370, H372, H410, kurios nurodo rimtą pavojaus riziką sveikatai ar aplinkai.

Jei darbuotojai skundžiasi galvos skausmu, odos bėrimais, svaigimu, pykinimu, akių dirginimu ir pan., tai gali būti dar vienas svarbus požymis, kad verta patikrinti, ar tokį poveikį galinčias sukelti medžiagas būtų galima pakeisti.

Peržiūrėkite darbo vietos poveikio matavimų ir rizikos vertinimų rezultatus.

Kaip nustatyti medžiagų keitimo prioritetus?

Be pavojingų savybių, sprendimą dėl medžiagų keitimo gali padėti priimti ir kiti kriterijai:

• Teisės aktų reikalavimai: medžiagos, kurios jau yra uždraustos ar ribojamos, arba kurios netrukus gali būti įtrauktos į autorizuotų cheminių medžiagų sąrašą pagal REACH;

• Darbuotojų saugos ir sveikatos problemos (darbuotojų atsiliepimai, darbo aplinkos rizikos vertinimo rezultatai);
• Didelės sąnaudos, susijusios su emisijų į aplinką mažinimu, emisijų ribinės vertės;
• Rinkos ar klientų reikalavimai naudoti mažiau pavojingas alternatyvas;
• Produktų ar procesų pokyčiai, vykstantys lygiagrečiai su cheminės medžiagos pakeitimu;
• Įmonės tvarumo tikslai ar cheminių medžiagų atsisakymo strategijos.

Pagrindiniai medžiagos pakeitimo proceso žingsniai:

Sistemingas požiūris į pakeitimą užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visus svarbius veiksnius. Rekomenduojama laikytis šių žingsnių: 

1. Esamos situacijos įvertinimas. Nustatyti pavojus ir rizikas, susijusias su medžiagos naudojimu. Apsvarstykite visus svarbius aspektus, įskaitant darbuotojų poveikį medžiagai jos tvarkymo metu, rizikas sandėliavimo metu, emisijas ar atliekas apdorojimo metu bei likutines medžiagos koncentracijas galutiniame produkte.
2. Alternatyvų nustatymas. Ieškoti ne tik tiesioginių medžiagų pakeitimus, bet ir produkto dizaino, procesų ar organizacinių praktikų pakeitimus.
3. Alternatyvų įvertinimas. Išanalizuoti kiekvieną galimą alternatyvą pagal pavojingas savybes, techninį tinkamumą, veiksmingumą ir susijusias rizikas. Tai apima galimų pavojų sveikatai, saugai ir aplinkai nustatymą, taip pat praktinių iššūkių, susijusių su medžiagos tvarkymu, sandėliavimu ar įgyvendinimu, įvertinimą. Remiantis šia analize, pasirenkamos perspektyviausios ir tinkamiausios alternatyvos tolesniems bandymams ar vertinimui.
4. Platesnio masto poveikio įvertinimas. Apsvarstyti išlaidas, darbuotojų saugos klausimus, įrangos ir proceso suderinamumą, mokymų poreikį ir kitus praktinius aspektus.
5. Palyginimas su esamu sprendimu. Palyginti esamo ir alternatyvaus sprendimo privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą, išlaidas ir galimą naudą.
6. Pilotinis bandymas. Išbandyti pasirinktą alternatyvą mažesniu mastu, kad būtų įvertintas jos veiksmingumas realiomis sąlygomis.
7. Bandymai didesniu mastu. Įvertinti alternatyvos veikimą normaliomis įmonės darbo sąlygomis.
8. Sprendimo priėmimas. Remiantis surinktais duomenimis, pasirinkti tinkamiausią alternatyvą.
9. Pilnas įgyvendinimas. Integruoti pasirinktą sprendimą į kasdienes operacijas, informuoti ir apmokyti darbuotojus, komunikuoti apie pokyčius.

Venkite neefektyvaus pakeitimo! Jis nutinka kai pavojinga cheminė medžiaga pakeičiama tokia, kuri iš pradžių atrodo saugesnė, bet vėliau paaiškėja, kad ji yra tokia pat ar net labiau kenksminga žmogaus sveikatai ar aplinkai.

Daugiau informacijos apie cheminių medžiagų pakeitimą:

https://echa.europa.eu/lt/how-to-substitute

https://www.kemi.se/en/guidance-for-companies/substitution-of-hazardous-substances